Didžioji kinų siena
Penktadienį atsikėlėm baisiai anksti, atrodo apie puse septynių. Šiek tiek po 7 susirinkom visi, išskyrus Laimą, ir taksi nuvažiavom iki Jian Ling bendrabučio. Teko gerokai palaukti, kol ji apsispręs ar nori keliauti su mumis. Laukdami žaidėm tokius žaidimus kaip “numink draugui koją”. Andrius pabandė ant medžio šakos padaryti prisitraukimų ir jam nelabai pavyko. Man prisitraukimai pavyko, bet ant žemės nusileidau nesėkmingai ir pasitempiau čiurną, kas paskui visą dieną šiek tiek gadino vaikščiojimo malonumą.
Sulaukę Jian Ling, pėsčiomis nuėjome į netolimą gatvę nusipirkti traukinio bilietų kitai kelionei( apie ją parašysiu vėliau). Pasikeitė važiavimo prie Didžiosios sienos planas. Ling suorganizavo mikroautobusiuką, kurį vairavo jos mokinys (Ling yra ketvirto kurso studentė, mokinys – žemesniame kurse). Autobusiukas visai dienai, įskaitant degalus, mums kainavo tik 350 RMB – apytiksliai 100 litų.
Važiavome ne į populiarujį Badalingą, o į už 120 km nuo Beijingo esančią Simatai didžiają sieną.Simatai pasiekėme jau po vidurdienio. Prieš kopdami į sieną papietavome. Meniu buvo tik kinų kalba, tai Ling ir vėl užsakė tiek maisto, kad nesugebėjome visko suvalgyti. Buvo labai skanu.
Po pietų pakilome į žygį. Pirmas iššūkis gana status takas vedantis link sienos. Tuo iššūkiai dar nesibaigė. Pamatėme, kad beveik visa siena yra laiptai vedantys aukštyn. Priekyje matėme tik vieną, du ar tris artimiausius bokštus. Užlipę iki bokšto, kuris atrodydavo aukščiausias, pamatydavome, kad tai dar ne viršūnė, o kitas bokštas yra gerokai aukščiau. Ir taip daugybę kartų. Dažnai sustodavome pasigrožėti apylinkėmis ir pafotografuoti.
Aukščiausio taško taip ir nepasiekėme. Bekopdami atėjome į vietą, kurioje baigėsi gerai sutvarkyta siena ir stovėjo lentelė, skelbianti, kad toliau kopti yra labai pavojinga ir už tai gresia 200 juanių bauda. Šalia stovintis kareivukas mums leido paėjėti dar 10 metrų, bet ne daugiau. Nuėję iki tos ribos, nusifotografavom, dar pastovėjom ir pamatėm, kad kareivio nebėra, bet padiskutavę nutarėm, kad tolimesnis kopimas tiesiog nevertas tos rizikos.
Leidimasis žemyn buvo ne ką lengvesnis, daugelyje vietų laiptai statūs, o pakopos siauros. Nuo žemutinio sienos taško leidomes lynu (ant kablio). Nusileidome kitoje nemažo tvenkinio pusėje. O nuo nusileidimo vietos į krantą mus parplukdė motorinė valtis.
Jau temo, tai nebrangiai prisipirkome marškinėlių su Didžiosios sienos atvaizdais ir išvažiavome į Beijingą.
Kopiame į Didžiąją kinų sieną
Didžioji kinų siena
