Kelionė į Taishan kalną (1 dalis)

Posted by admin on Oct 13, 2008 in Go |

Esu labai dėkingas Laurynui, Jian Ling ir Xu Han už įdomiausią patyrimą Kinijoje. O taip pat labai atsiprašau Laimos, kad nepasidomėjau renginių tvarkaraščiu ir pražiopsojau porinio go atidarymo renginius.

Penktadienio vakare, gryžę nuo Didžiosios sienos, susikrovėme kuprines ir atsisveikinome su Andriumi, Donatu ir Marija, kurie ruošėsi išskristi į Lietuvą šeštadienį. Su Laurynu taksi nuvažiavome iki Jian Ling bendrabučio, tada visi trys nuvažiavom metro į Beijingo geležinkelio stotį. Traukinys į Jinan(Džinanas) pajudėjo apie 23:30, važiavom sėdimam vagone, tai pailsėti nelabai pavyko.

Jinan – Šandongo provincijos sostinė, į pietus nuo Beijingo. Į Jinan atvykome maždaug 5:30, pėsčiomis apsukome ratą aplink kvartalą, ieškodami kur papusryčiauti. Veikė daug greito maisto restoranų. Užsukome į California Beef Noodle King U.S.A., kuris neturi nieko bendro nei su Kalifornija, nei su JAV. Meniu kiniškas greitas maistas – makaronai su jautieną ir visokiais kitokiais priedais.

Kadangi nepavyko užmegzti ryšio su Xu Han(tada dar nežinojau su kuo mes turime susitikti), papusryčiavę patraukėme didžiausią miesto parką. Jau buvo prašvitę. Oras labai užterštas. Pėsčiomis paėjome kokį kilometrą, o likusią dalį nuvažiavome autobusu. Gerai, kad turėjome Jian Ling, mieste beveik visi užrašai tik kinų hieroglifais, niekas angliškai nekalba, užsieniečiui būtų neįmanoma susigaudyti.

Įėjimas į parką – 30 juanių (apie 10 litų) vienam žmogui. Parkas didelis ir gražus, ant ežero kranto, kitame krante taip pat matosi medžiai ir tradiciniai kinų pastatai. Nustebino daugybė sportuojančiu kinų. Jie spardė kamuoliuką su plunksnomis, žaidė badmintoną ar atliko įvairius grupinius ir individualius pratimus. Pamačiau, kaip atrodo eilėraščiai iš vandens. Perėję pusę parko gavome žinutę, kad turime paskubėti, tai likusią dalį perėjome paskubomis. Nuvažiavę į autobusų stotį susitikome su Xu Han, greitai nusipirkome bilietus į Qufu ir sėdome į autobusą.

Kelionė į Qufu užtruko dvi su puse ar tris valandas. Qufu – gimtasis Konfucijaus miestas. Apsilankėme Konfucijaus muziejuje. Didžiulis, prieš penkerius metus pastatytas pastatas, aplink jį parkelis su statulomis ir kanalais. Muziejuje eksponuojami įvairūs meno kūriniai su Konficijumi, senoviniai daiktai, Žymių Kinijos žmonių galerija, ir apdulkėjusi salė, kurioje po stiklų gulėjo daugybė metalinių lentelių prarašytų kiniškais hieroglifais. Nesuprantant hieroglifų ir ypatingai nesidomint Kinijos istorija nuobodu. Tikriausiai todėl pastatas buvo beveik visiškai tuščias. Į Konfucijaus šventyklą nėjome – brangu ir nuobodu (tik nereikia mėtyti akmenų). Užsukome į Konfucijaus šeimos rūmus. Irgi nieko ypatingo. Mažai įdomybių ir daug prekystalių.