2

Kelionė į Taishan kalną (2 dalis)

Posted by admin on Oct 13, 2008 in Go

Iš Qufu, tuo pačiu taksi, kuris mus vežiojo po miestą, nuvažiavome Taian miestą. Truputi paklaidžiojome po miestą, papietavome restorane – skanu, bet vėl per daug. Tada užsukome į kelis viešbučius, merginos mus su Laurynu palikdavo toliau nuo viešbučio, kad būtų lengviau derėtis.

Apsistojome tame pačiame viešbutyje, prie kurio mus išleido taksi. Pamiegojome nuo 18 iki 23h. Žygio tikslas – sutikti saulėtekį ant kalno viršūnės. Iš viešbučio pajudėjome puse pirmos. Nuvažiavome į kalno papėdę, ten dirbo kelios prekyvietės ir pamatėme nueinančią nedidelę grupę žmonių. Bilietai į kalną brangūs – 125 juaniai, studentams – 60. Kopimą į kalną pradėjome lygiai 1:00. Kopėme laiptai, pasišviesdami žibintuvėliais.  Kai kur ant pakopų stovėjo Budos statulėlės, šalia čiurleno kalnų upelis. Praeidavome budistų šventyklas, akmenis ir vartus su hieroglifais. Dažnai prireikdavo ir pailsėti.

Kylant aukštyn pradėjo daugėti žmonių, vienus pasivydavome mes, kiti pasivydavo mus. Artėjant prie viršūnės atrodė, kad jau eina visa minia. Išsiskyrėme, Laurynas ėjo su Jian Ling, o aš nuskubėjau į priekį su Xu Han. Daugėjo prekyviečių ir užkandinių, bei vietų, kuriose galima išsinuomuoti šiltą paltą.
Laiptai vis statėjo, dažnai sustodavome pailsėti. Žiūrėjome į žvaigždes, kurios buvo labai ryškios ir jų matėsi labai daug.

Netoli viršūnės sustojome užkasti. Greitai paruošiami makaronai kainavo kelis kartus daugiau, negu kainuotų kalno papėdėje, nes visas prekes į kalną ant savo pečių užneša darbininkai. Leisdamiesi matėme kelias jų grupes, labai sunkus darbas, mums su lengvomis kuprinėmis buvo sunku, o jie nešė sunkų krovinį.

Pavalgius mus pasivijo Laurynas su Jian Ling. Kartu užlipome į kalno viršūnę, bet vėl pasimetėme, nes buvo labai daug žmonių. Vietą, tinkamą saulėtekio stebėjimui, suradome lygiai 6:00. Saulė pasirodė po 5 minučių. Fotografavomės. Ant kalno buvo tūkstančiai žmonių.Aplinkui daug žemesnių viršūnių, vaizdas daug įspūdingesnis, negu prie Didžiosios kinų sienos. Kalno aukštis – apie 1540 metrų virš jūros lygio. Apačioje esančio miesto nesimatė, atrodė, kad esame virš šviesios jūros. Tikriausiai toks efektas susidarė dėl smogo. Xu Han sakė, kad mums pasisekė, kad pavyko išvysti saulėtekį, kiti žmonės lipa net po 7-8 kartus, nes dažniausiai būna apsiniaukę.

Pasižvalgę ant kalno viršaus, pradėjome leistis. Praėjome budistų šventyklą, kurios didelėje krosnyje buvo deginamos smilkalų lazdos. Nusileidimas lynų keliu vagonėliais pasirodė labai brangus, tai nusileidom iki 70% kalno aukščio. Nuo tos vietos jau važiavo autobusai.

Grįžome į viešbutį, ten sužinojome, kad autobusas į Beijingą išvažiuoja po pusvalandžio. Išskubėjome į autobusų stotį, ten atsisveikinome su Xu Han. Mes važiavome į Beijingą, o jai reikėjo namo į Jinaną.

Autobusu į Beijingą važiavome 6 valandas. Daugiau jokių nuotykių nebuvo. Nustebino tik tai, kad autobusui sustojus pusvalandžio pertraukai, visi keleiviai buvo išlaipinti iš autobuso, o grįžę susėdo į savo ankstesnes vietas, nekovodami dėl geresnių. Kadangi autobuse buvo daugiau keleivių negu sėdimų vietų, kitiems ant praėjimo buvo pastatytos sulankstomos kėdutės.

Lipimas į Taishan kalną buvo pats didžiausias mano nuotykis Kinijoje, o gal ir per visą gyvenimą. Ne tiek ir daug esu keliavęs.

Aš su Xu Han tekant saulei

Aš su Xu Han tekant saulei

Kalnai

Kalnai

Tai tik nedidelė kelio dalis

Tai tik nedidelė kelio dalis

Tags:

 
0

Kelionė į Taishan kalną (1 dalis)

Posted by admin on Oct 13, 2008 in Go

Esu labai dėkingas Laurynui, Jian Ling ir Xu Han už įdomiausią patyrimą Kinijoje. O taip pat labai atsiprašau Laimos, kad nepasidomėjau renginių tvarkaraščiu ir pražiopsojau porinio go atidarymo renginius.

Penktadienio vakare, gryžę nuo Didžiosios sienos, susikrovėme kuprines ir atsisveikinome su Andriumi, Donatu ir Marija, kurie ruošėsi išskristi į Lietuvą šeštadienį. Su Laurynu taksi nuvažiavome iki Jian Ling bendrabučio, tada visi trys nuvažiavom metro į Beijingo geležinkelio stotį. Traukinys į Jinan(Džinanas) pajudėjo apie 23:30, važiavom sėdimam vagone, tai pailsėti nelabai pavyko.

Jinan – Šandongo provincijos sostinė, į pietus nuo Beijingo. Į Jinan atvykome maždaug 5:30, pėsčiomis apsukome ratą aplink kvartalą, ieškodami kur papusryčiauti. Veikė daug greito maisto restoranų. Užsukome į California Beef Noodle King U.S.A., kuris neturi nieko bendro nei su Kalifornija, nei su JAV.  Meniu kiniškas greitas maistas – makaronai su jautieną  ir visokiais kitokiais priedais.

Kadangi nepavyko užmegzti ryšio su Xu Han(tada dar nežinojau su kuo mes turime susitikti), papusryčiavę patraukėme didžiausią miesto parką. Jau buvo prašvitę. Oras labai užterštas. Pėsčiomis paėjome kokį kilometrą, o likusią dalį nuvažiavome autobusu. Gerai, kad turėjome Jian Ling, mieste beveik visi užrašai tik kinų hieroglifais, niekas angliškai nekalba, užsieniečiui būtų neįmanoma susigaudyti.

Įėjimas į parką – 30 juanių (apie 10 litų) vienam žmogui. Parkas didelis ir gražus, ant ežero kranto, kitame krante taip pat matosi medžiai ir tradiciniai kinų pastatai. Nustebino daugybė sportuojančiu kinų. Jie spardė kamuoliuką su plunksnomis, žaidė badmintoną ar atliko įvairius grupinius ir individualius pratimus. Pamačiau, kaip atrodo eilėraščiai iš vandens. Perėję pusę parko gavome žinutę, kad turime paskubėti, tai likusią dalį perėjome paskubomis. Nuvažiavę į autobusų stotį susitikome su Xu Han, greitai nusipirkome bilietus į Qufu ir sėdome į autobusą.

Kelionė į Qufu užtruko dvi su puse ar tris valandas. Qufu – gimtasis Konfucijaus miestas. Apsilankėme Konfucijaus muziejuje. Didžiulis, prieš penkerius metus pastatytas pastatas, aplink jį parkelis su statulomis ir kanalais. Muziejuje eksponuojami įvairūs meno kūriniai su Konficijumi, senoviniai daiktai, Žymių Kinijos žmonių galerija, ir apdulkėjusi salė, kurioje po stiklų gulėjo daugybė metalinių lentelių prarašytų kiniškais hieroglifais. Nesuprantant hieroglifų ir ypatingai nesidomint Kinijos istorija nuobodu. Tikriausiai todėl pastatas buvo beveik visiškai tuščias. Į Konfucijaus šventyklą nėjome – brangu ir nuobodu (tik nereikia mėtyti akmenų). Užsukome į Konfucijaus šeimos rūmus. Irgi nieko ypatingo. Mažai įdomybių ir daug prekystalių.

Mankšta su kardais

Mankšta su kardais

Vandens eilėraščiai

Vandens eilėraščiai

Konfucijus, Shiu Han ir Jian Ling

Konfucijus, Xu Han ir Jian Ling

Tags:

 
0

Prasidėjo porinis turnyras

Posted by admin on Oct 13, 2008 in Go

Savaitgalį buvo labai daug įspūdžių, todėl juos aprašyti baigsiu vėliau.

Šiandien prasidėjo porinis turnyras. Abi partijas pralošėm.
Lietuvos pora: Laimutė Kurienė 3k ir Gintautas Miselis 2k.

Žaidėm prieš Vokietiją (Michael Marz 3d ir  Manuela Marz 4d), pralošėm atrodo 13.5 taško.
Prieš Prancūziją: (Marie-Claire Chaine 1d ir Jean Michel 5d), pralošėm 20.5.

Mūsų partijos tiesiogiai transliuojamos per Pandanet (IGS), jei turite galimybę ir norą, galite pažiūrėti.
Žaisime antradienį 5:00,  8:30 ir 11:00 Lietuvos laiku, o trečiadienį 5:00 ir 8:30. Kažkurią partiją teks praleisti, nes grupėje nelyginis porų skaičius.

Tags: ,

 
18

Didžioji kinų siena

Posted by admin on Oct 12, 2008 in Go

Penktadienį atsikėlėm baisiai anksti, atrodo apie puse septynių. Šiek tiek po 7 susirinkom visi, išskyrus Laimą, ir taksi nuvažiavom iki Jian Ling bendrabučio. Teko gerokai palaukti, kol ji apsispręs ar nori keliauti su mumis. Laukdami žaidėm tokius žaidimus kaip “numink draugui koją”. Andrius pabandė ant medžio šakos padaryti prisitraukimų ir jam nelabai pavyko. Man prisitraukimai pavyko, bet ant žemės nusileidau nesėkmingai ir pasitempiau čiurną, kas paskui visą dieną šiek tiek gadino vaikščiojimo malonumą.

Sulaukę Jian Ling, pėsčiomis nuėjome į netolimą gatvę nusipirkti traukinio bilietų kitai kelionei( apie ją parašysiu vėliau). Pasikeitė važiavimo prie Didžiosios sienos planas. Ling suorganizavo mikroautobusiuką, kurį vairavo jos mokinys (Ling yra ketvirto kurso studentė, mokinys – žemesniame kurse). Autobusiukas visai dienai, įskaitant degalus, mums kainavo tik 350 RMB – apytiksliai 100 litų.

Važiavome ne į populiarujį Badalingą, o į už 120 km nuo Beijingo esančią Simatai didžiają sieną.Simatai pasiekėme jau po vidurdienio. Prieš kopdami į sieną papietavome. Meniu buvo tik kinų kalba, tai Ling ir vėl užsakė tiek maisto, kad nesugebėjome visko suvalgyti. Buvo labai skanu.

Po pietų pakilome į žygį. Pirmas iššūkis gana status takas vedantis link sienos. Tuo iššūkiai dar nesibaigė. Pamatėme, kad beveik visa siena yra laiptai vedantys aukštyn. Priekyje matėme tik vieną, du ar tris artimiausius bokštus. Užlipę iki bokšto, kuris atrodydavo aukščiausias, pamatydavome, kad tai dar ne viršūnė, o kitas bokštas yra gerokai aukščiau. Ir taip daugybę kartų. Dažnai sustodavome pasigrožėti apylinkėmis ir pafotografuoti.

Aukščiausio taško taip ir nepasiekėme. Bekopdami atėjome į vietą, kurioje baigėsi gerai sutvarkyta siena ir stovėjo lentelė, skelbianti, kad toliau kopti yra labai pavojinga ir už tai gresia 200 juanių bauda. Šalia stovintis kareivukas mums leido paėjėti dar 10 metrų, bet ne daugiau. Nuėję iki tos ribos, nusifotografavom, dar pastovėjom ir pamatėm, kad kareivio nebėra, bet padiskutavę nutarėm, kad tolimesnis kopimas tiesiog nevertas tos rizikos.

Leidimasis žemyn buvo ne ką lengvesnis, daugelyje vietų laiptai statūs, o pakopos siauros. Nuo žemutinio sienos taško leidomes lynu (ant kablio). Nusileidome kitoje nemažo tvenkinio pusėje. O nuo nusileidimo vietos į krantą mus parplukdė motorinė valtis.

Jau temo, tai nebrangiai prisipirkome marškinėlių su Didžiosios sienos atvaizdais ir išvažiavome į Beijingą.

Kopiam į Didžiąją kinų sieną

Kopiame į Didžiąją kinų sieną

Didžioji kinų siena

Didžioji kinų siena

Tags:

 
0

Mūsų naktys

Posted by admin on Oct 9, 2008 in Go

Antradienį ir trečiadienį darėme ekskursijas į Beijingo barų rajoną. Grįždavome ankstyvą, o gal ir ne tokį ankstyvą rytą. Smulkmenų ir nuotraukų neskelbsiu, nes tai gali pakenkti mano ir kitų žmonių reputacijai 😛

Ketvirtadienio vakarą ramiai leidome Marijos apartamentuose. Taip ramiai, kad net pasprukau į WMSG Internet center pasinaudoti internetu ir parašiau paskutinius tris pranešimus.

Tags:

Copyright © 2024 Čia priėjo Naktibalda. All Rights Reserved.
Theme by Lorelei Web Design.